Kernavė – Lietuvos pradžią menanti žemė. Čia atsiskleidžia visi šio regiono apgyvendinimo etapai 11 tūkstančių metų bėgyje. Kartais klestintis, kartais apmiręs gyvenimas Kernavėje niekada nebuvo nutrūkęs. Natūralus gamtinis landšaftas žmogaus dalinai buvo keičiamas pritaikant jį patogesnei gyvensenai bei gynybiniams poreikiams tenkinti. Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, vaizdingas Neries upės slėnis su autentiškais tūkstantmečius gyvenusių žmonių veiklos pėdsakais ir penkių piliakalnių gynybinė sistema – tai integralaus kultūrinio kraštovaizdžio, mažai pakitusio iki šių dienų, pavyzdys.
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, tuo pripažįstant šiuos vietovės svarbą pagal du UNESCO globojamiems paveldo objektams nustatytus vertės (iii ir iv) kriterijus:
(iii) kriterijus: - Kernavės archeologinė vietovė išskirtinai liudija apie gyvenviečių raidą Baltijos regione maždaug 10 tūkstančių metų laikotarpiu. Vietovė turi išskirtinių pagoniškų ir krikščioniškų laidojimo tradicijų sąlyčio įrodymų;
(iv) kriterijus: - gyvenviečių struktūra ir įspūdingi piliakalniai yra ypač svarbūs tokio tipo objektų vystymosi ir jų naudojimo ikikrikščioniškuoju laikotarpiu pavyzdžiai.
2004 m. Nominacinė byla:
Ekspertų įvertinimas (lietuvių k.)
28-oji sesija Kinijoje, Suzhou, sprendimas Nr. 28COM 14B.44
2011 m. gruodžio mėn. 1954 m. Hagos konvencijos Antrojo protokolo Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto 6-ojoje sesijoje Kernavės archeologinei vietovei suteikta sustiprinta apsauga ginkluoto konflikto metu. Kernavės archeologinė vietovė yra penktoji Pasaulio paveldo vietovė, kuriai suteiktas toks statusas.
2013 m. periodinė ataskaita (anglų k.).
2014 m. UNESCO Pasaulio paveldo komitetas (sprendimas Nr. 38 COM 8E) 38-osios sesijos metu, vykusios 2014 m. birželio 15 - 25 d. Dohoje, Katare, patvirtino Kernavės archeologinės vietovės išskirtinės visuotinės vertės aprašą.