Naujienos

Gegužės 3 - 4 dienomis Kernavės archeologinės vietovės muziejuje, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos tiriamąjį projektą „I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socioekonominės raidos kontekste“, darbavosi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai doc. dr. Audronė Bliujienė (projekto vadovė) ir Evaldas Babenskas (archeologas - juvelyras), bei UAB “Nepriklausomi Tyrimai” tyrėja Milda Borutienė.

Pagrindinis šio projekto tikslas – naujausiais spektrometriniais metodais tirti Lietuvos muziejuose saugomų archeologinių radinių, pagamintų iš vario lydinių, elementinę sudėtį, kad būtų galima identifikuoti žaliavos kilmės šaltinius ir jų kaitą, lokalizuoti svarbiausius šio regiono amatų centrus ir mainų kryptis, bei metalurgijos ir technologijų procesus susieti su visuomenės socioekonomine raida.

Vizito metu atlikti mikroskopiniai tyrimai Kernavės muziejuje eksponuojamų papuošalų gamybos technologijoms nustatyti. Atlikus detalesnius tyrimus bus nustatyta, kokia papuošalų dalis yra ne vietinės kilmės, o kokia – gaminti vietoje iš atsigabentų vario lydinių.  Šie tyrimai papildys mūsų turimas žinias apie Kernavės archeologinės vietovės muziejuje saugomus radinius. Ir nors tyrimų rezultatų teks palaukti, džiaugiamės šiuo vaisingu bendradarbiavimu, kurį tikimės palaikyti ir ateityje.

Nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdys projektą „I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socioekonominės raidos kontekste“. Projektą įgyvendins šešių pagrindinių vykdytojų mokslininkų grupė, vadovaujama doc. dr. Audronės Bliujienės.

Didžiausią Lietuvos I tūkst. po Kr. spalvotųjų metalų radinių dalį sudaro dirbiniai, pagaminti iš vario lydinių, kurie mūsų istoriografijoje vadinami bendriniu tapusiu žalvario vardu. Vario lydinių metalurgija laikytina viena pagrindinių geležies amžiaus amatų sferų. Tačiau sistemingi spektrometriniai šių dirbinių elementinės sudėties ir technologinių procesų tyrimai, Lietuvoje vykdyti XX a. 8–9-uoju dešimtmečiais, vėliau nutrūko. Todėl šiandien I tūkst. po Kr. vario lydinių metalurgijos srityje turime skurdžius, nesusistemintus, įvairiose publikacijose išblaškytus prieš tris dešimtečius atliktų tyrimų duomenis, kurie dėl skirtingų ir detaliai neaprašytų tyrimų metodikų nelygintini tarpusavyje. Neturint sisteminio vaizdo apie vario lydinių dirbinių elementinę sudėtį, žaliavos šaltinius ir jų kaitą, metalo srauto į dabartinę Lietuvos teritoriją mastą, t.y. visaverčių pradinių empirinių duomenų, šiuolaikiniame mokslo kontekste sunku nagrinėti kitų visuomenės ekonominei ir socialinei raidai reikšmingas problemas: mainų kryptis, amatų centrus ar gamybos technologijas.
Taikant rentgeno fluorescencinės (XRF) ir induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos (ICP-MS) metodus, naudojant sertifikuotus etalonus ir kalibracines skales, projekto vykdymo metu numatoma ištirti per 2800 vario lydinių dirbinių elementinę sudėtį. Bus sukurta metodika, leidžianti projekto tyrimų rezultatus palyginti su atliktais tyrimais Lietuvoje ir kitose šalyse, pagal legiruojančius elementus tirtus lydinius sugrupuoti į metalurgines grupes. Išsamūs elementinės sudėties tyrimai leis identifikuoti žaliavos kilmės šaltinius ir jų kaitą nagrinėjamu laikotarpiu, išryškinti vario lydinių grupių sąsajas su dirbinių tipologija, chronologija, paplitimu, technologijų progresu ir stilistinių bruožų kaita, identifikuoti svarbiausius amatų centrus ir mainų kryptis bei metalurgijos ir technologijų progreso procesus susieti su visuomenės socioekonomine raida. Pagrindinius tyrimų rezultatus numatyta paskelbti keturiuose straipsniuose. Susisteminti tyrimų rezultatai bus patalpinti atvirosios prieigos duomenų talpykloje.