Naujienos

Ankstesni pranešimai apie Mindaugo sosto piliakalnio nuošliaužas - https://kernave.lt/naujienos/mindaugo-sosto-piliakalnio-nuosliauzos/

Po ankstyvo pavasario neraminančių nuošliaužų praėjus dviem mėnesiams teikiame platesnę apžvalgą apie Kernavės piliakalnio II, vad. Mindaugo sostu ir kitų piliakalnių  būklę :

 

Reaguojant į situaciją, kai 2021 m. vasario 26 d. Kernavės piliakalnio II, vad. Mindaugo sostu (toliau – Mindaugo sosto piliakalnis) vakariniame šlaite,  kuris anksčiau nebuvo tvirtintas,  susiformavo maždaug 15 metrų pločio ir apie 1 m gylio nuošliauža (vakarinio šlaito deformacijos plotas apie 860 m²)  bei  šiaurės vakariniame šlaite susiformavo velėnos įtrūkimas ir grunto deformacija (pažeistas plotas apima maždaug 650 m²),   Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje (toliau – Direkcija) inicijavo darbinius susitikimus ir konsultacijos su deleguotais ekspertais (geologais, archeologais, architektais, paveldosaugininkais) dėl  piliakalnių šlaitų  būklės. Išsyk galime pasidžiaugti, kad patys niūriausi  scenarijai nepasitvirtino, po sniego tirpsmo ir pavasarinių liūčių piliakalnių šlaitų deformacijų plotai daugiau neišplito. Dar kovo pradžioje buvo svarstoma ar deformuotuose Mindaugo sosto piliakalnio  vakarinio šlaito plotuose formuosis naujos ir/ar išsiplės esamos nuošliaužos. Konstatuota, kad  priklausomai nuo oro sąlygų (ar bus gausūs krituliai),  išlieka tikimybė, kad nuošliaužos gali  jungtis  į vieną frontalinę ištisinę nuošliaužą  ar plačią ištisinę deformacijų juostą nuo šiaurinio šlaito iki pat pietvakarinio šlaito.

Nuošliaužos stačiuose, žmonių rankomis suformuotose piliakalnių šlaituose yra pasikartojantys procesais, priklausantys nuo gamtinių sąlygų ir žmonių veiklos.  Mindaugo sosto piliakalnio tvarkybos  darbai po nuošliaužų  buvo vykdomi pastaruosius keturis dešimtmečius:  1979-1985 m. iš dalies atstatytas ir sutvirtintas rytinis šlaitas;  po 2002 m. nuošliaužos 2003 m. tvarkytas šiaurinis šlaitas;  pietrytiniame šlaite 2011-2012 m. fiksuotos, kurios buvo tvarkomos 2014 m.

Geologų pirminiu vertinimu,  2021 m. nuošliaužų susidarymo priežastis – gausus sniego tirpsmo vanduo ir sezoninio įšalo nebuvimas (dėl storos sniego dangos), kuris Mindaugo sosto piliakalnyje prasisunkė per viršutinius piltinius gruntus (kultūrinį sluoksnį) ir smulkaus smėlio sluoksnį susitelkė ant moreninio kietai plastingo priemolio ir išsikrovė į šlaitą, sutepdamas slysmo kontaktą tarp puraus sluoksnio ir žemiau jo slūgsančio susigulėjusio deliuvinio sluoksnio. Dėl esamos piliakalnio vakarinio šlaito būklės  konstatuota, kad laikinosiomis priemonėmis (dengimas velėna ar plėvele, atraminiais kuolais ar sienelėmis) sulaikyti deformacijų pažeistų plotų neįmanoma. Ilgalaikėje perspektyvoje, netvarkant, deformuotuose plotuose formuotųsi plokštuminės nuoslankos ir nuoplovos, todėl būtini avarinės būklės šalinimo darbai.

Ekspertų vertimu, artimiausius mėnesius, kol dar galimos aktyvios deformacijos, būtina riboti lankytojų patekimą ant Mindaugo sosto piliakalnio, t.y. dėl avarinės būklės piliakalnis laikinai  uždarytas lankytojams.

 

Aptarti galimi avarinės būklės likvidavimo  ir tvarkymo darbų scenarijai:

• piliakalnio šlaituose, kur jau įvykusios nuošliaužos, esamo grunto jau neįmanoma, „prisegti“ jokiomis priemonėmis, todėl būtini inžineriniai sprendimai su gręžtiniais inkarais. Anksčiau įvykdytų projektinių sprendinių ir geologinių tyrimų duomenys rodo, kad deliuviui įmirkus iki takiai plastingos konsistencijos, sukaltų medinių kuolų tipo tvirtinimas tampa neefektyvus;
• Iš karto rengti tvarkybos projektą netikslinga, nes pirmiausia reikia atlikti topografinius ir geologinius tyrinėjimus;
• įvykusių nuošliaužų  vietose, siekiant apsaugoti natūralius geologinius sluoksnius nuo tolesnės erozijos, siūloma atlikti laikinus avarijos grėsmės pašalinimo darbus užpilant drenuojančiu sluoksniu (pvz. frakcionuota skalda) ir prikalant metaliniais kuolais su metaliniu tinklu.
• kaip vienas iš galimų tvarkybos darbų variantų gali būti Gedimino kalne, Vilniuje jau išbandytos arba kitos projektuotojų pasiūlytos technologijos, kad būtų išsaugomas piliakalnio autentiškumas ir vertingosios savybės;
• reikėtų maksimaliai pabandyti suderinti laikinus avarijos grėsmės pašalinimo darbus su būsimais tvarkybos darbais, kad kuo mažiau reikėtų perdaryti laikinuosius darbus;

Kaip alternatyvus variantas - ieškoti projektuotojų, kurie apsiimtų parengti tvarkybos projektą naudojant klasikinius piliakalnių tvarkybos metodikoje siūlomus šlaitų tvirtinimo natūraliomis medžiagomis būdus (mediniai kuolai, pynimai ir pan). 1997 m. inžinierius hidrotechnikas Juozas Lukošiūnas parengė „Inžinerinių priemonių taikymo, tvarkant archeologines vietas, metodiką: , kurioje išskirtos piliakalnių erozijų susidarymo priežastys, numatyti konkretūs veiksmai ir būdai deformacijoms sustabdyti. Direkcijoje vykusiame pasitarime ekspertai anksčiau išmėgintų tvarkybos būdų kartoti nerekomendavo, nes nėra garantijų, kad susidarius kritinėms gamtinėms sąlygoms deformacijas pavyks sustabdyti, o  viršutiniam dirvos deliuviui įmirkus iki takiai plastingos konsistencijos, sukaltų medinių kuolų tipo tvirtinimas tampa neefektyvus. Mediniais kuolais sutvirtinti ir sutvarkyti šlaitai net ir palankiomis sąlygomis  neatlaiko ilgiau nei 15-20 metų.

 

Kol nėra galutinai užfiksuota šlaito pažeidimų apimtis ir neatlikti tyrimai, labai sunku įvardinti būtinų lėšų poreikį numatomiems tvarkymo darbams. Tai bus nustatyta tik atlikus tyrimus ir paruošus tvarkybos darbų projektą. Iš šiuo metu turimos medžiagos ir analogų galima numanyti, jog norint pilnai sutvarkyti tik Mindaugo sosto piliakalnio vakarinį šlaitą gali prireikti apie 0,7 mln. Eur. Papildomai kainuotų kompleksiniai inžinieriniai geologiniai  geotechniniai tyrimai (įvairaus gylio 15-20 gręžinių Mindaugo sosto piliakalnyje, bendrai 70-80 gręžinių piliakalnių komplekse);

Apibendrinti ekspertų siūlymai: inicijuoti būtinuosius ikiprojektinius inžinerinius geologinius ir topografinius tyrimus, toliau būtini kompleksiniai inžinieriniai geologiniai  geotechniniai tyrimai;  vykdyti Mindaugo sosto piliakalnio vakarinio ir šiaurinio šlaito avarinės būklės pašalinimo darbus, kurių galutinės apimtys priklausys nuo deformacijų ploto ir finansavimo; stebėti padėtį Lizdeikos kalno piliakalnio šiaurinio šlaito aukštojoje dalyje netvarkytame plote, prireikus imtis avarinės būklės pašalinimo darbų; atsižvelgiant į tyrimų rezultatus rengti detalų Mindaugo sosto piliakalnio vakarinio ir šiaurinio šlaito tvarkybos darbų projektą. Reikalinga tęstinė piliakalnių stebėsenos sistema ir ilgalaikis tvarkybos projektas, apimantis visą piliakalnių kompleksą (galėtų būti įgyvendinama etapais).

Kovo mėnesį Kultūros ministerijai pateikta ekspertinio vertinimo informacija ir pirminiai finansavimo poreikiai, balandžio mėnesį patikslinti finansavimo poreikiai, jei piliakalnių avarinės būklės likvidavimo darbai būtų vykdomi dviem etapais 2021 ir 2022 m. Tikimasi, kad reikalingos lėšos bus skirtos per valstybės biudžeto patikslinimo procesą. Peržiūrėti ir patikslinti 2021 metų valstybės biudžetą Seimui Vyriausybė  turėtų siūlyti  gegužę.  Atlikus viešuosius pirkimus, tikimės, kuo greičiau pradėti tyrimų ir projektavimo darbus, o avarinės būklės  likvidavimo darbai  (tikėtina, kad dviem etapais), galėtų būti pradėti  besibaigiant  vasaros sezonui 2021 m. rugpjūčio pab. - rugsėjo mėn.)

• Įrengti laikini aptvėrimai ir įspėjimo ženklai, sutvarkytas praėjimo takas ties nuošliaužos vieta;
•  Surinkta ir toliau sisteminama  istorinė-archyvinė medžiaga apie nuošliaužas   bei  archyviniai  vykdytų  tyrimų ir tvarkybos projektų rengimo dokumentai;
• Kreiptasi tarnybinės pagalbos į Lietuvos geologijos tarnybą ir bepiločiu orlaiviu  buvo atlikta Rezervato teritorijos fotofiksacija ir bus sudarytas atnaujintas fotogrametrinis žemėlapis.
• Balandžio pabaigoje, Direkcijos darbuotojai savanoriška inciatyva apsiginklavę grėbliais, kibirais ir sėjamosios žolės sėklomis ėmėsi piliakalnių šlaitų vejos tvarkymo ir atsėjimo darbų. Buvo pasėta daugiau nei 100 kg specialiai piliakalniams paruošto žolynų sėklų mišinio, kurį rekomendavo aplinkosaugininkai ir žolės augintojai.

 

Toliau kasdien stebime ir pagal galimybes tvarkome mūsų gražiuosius piliakalnius - visos Lietuvos pasididžiavimą ir UNESCO Pasaulio paveldo vertybę.