Mėnesio eksponatai

Ar žinojote, kad Kernavės archeologinės vietovės muziejaus fonduose saugomi ne tik archeologiniai, bet ir etnografiniai šio krašto dirbiniai? Nors šie eksponatai nesusiję su pagrindine muziejaus tematika, dabar turite išskirtinę galimybę šiuos, ir kitus nematytus eksponatus pamatyti naujoje rubrikoje „Žvilgsnis į muziejaus saugyklas“. Kviečiame apsilankyti  Kernavės archeologinės vietovės muziejuje ir susipažinti su šiais eksponatais laikino eksponavimo vitrinoje arba virtualiai.

 

Vasario mėnesį pristatome išskirtinius etnografinio rinkinio eksponatus – prieverpstes ir verpstes, menančias mūsų krašto istoriją. Kam jos buvo naudojamos?

Verpstė (1,2) - tai tradicinis medinis verpimo įrankis, naudotas Rytų Lietuvoje iki XX amžiaus pradžios, jį vėliau pakeitė verpimo ratelis. Ji sudaryta iš dviejų dalių: viršutinės, vadinamos galva (apie 40 cm ilgio)  arba prieverpste, prie kurios tvirtinamas vilnų ar linų kuodelis, ir apatinės – kojos, ant kurios sėdėdavo verpėja. Verpiant siūlai buvo sukami ant rankoje laikomo verpstuko.Verpstės dažnai buvo puošiamos geometriniais raštais, tikint jų magiška galia skatinti linų augimą. Puošyboje vyrauja apskritimai, užpildyti kryputėmis, įraižomis, kurių viduryje – labai įvairios segmentinės žvaigždės, dantukai ir kt.

   

  

 

Prieverpstė (3,4) –  tai dalis verpimo ratelio, Lietuvoje paplitusio XVIII a. pirmoje pusėje. 

Verpimo ratelis susideda iš rato, ritės, paminos ir prieverpstės, prie kurios mediniu, metaliniu smeigtuku ar virvute pririšamas linų arba vilnos kuodelis. Minant paminą koja, sukamas ratas, o verpėja rankomis formuoja siūlą, kuris vyniojamas ant ritės. Prieverpstės išsiskiria iš visų ratelio dalių savo puošyba – jos kartoja ankščiau naudotų verpsčių simboliką, yra meniškai išdrožinėtos, puoštos geometriniais, augaliniais, gyvūniniais motyvais, saulės simboliais, segmentinėmis žvaigždėmis ar gyvybės medžio atvaizdais. 

 Kartais prieverpstės buvo gaminamos kaip dovana mylimai merginai. Mūsų protėviai drožinėdavo prieverpstes įvairiais raštais, nes tikėjo jų magiška galia. Tikėta, kad šie raštai skatina linų augimą, derlingumą, atneša šeimai laimę, turtus, pinigų gausą.