Parodų salė
- Titulinis
- Muziejus
- Ekspozicijos
- Laikinos ekspozicijos
PARODA „UNIKALŪS XIII - XIV A. LIETUVIŠKI ŽIEDAI“
XIII-XIV a. Lietuvoje nešioti žiedai būdingi beveik visai rytų Europai, tačiau iš Lietuvoje rastų šio laikotarpio išsiskiria keletas specifinės konstrukcijos sidabrinių žiedų. Šiandien žinoma 18 tokių žiedų. Visi jie rasti senosios Lietuvos žemėse gana siauroje teritorijoje, o daugiausia jų aptikta ankstyviausiuose miestuose - Vilniuje ir Kernavėje. Šie žiedai išsiskiria savo stiliumi ir gamybos sudėtingumu: kiekvienas žiedas unikalus, bet visus žiedus vienija konstrukcinė ypatybė - tuščiaviduriai žiedų korpusai suformuoti iš filigraninės pertvaros. Trys žiedai buvo paauksuoti, išlikusios žiedų akutės - stiklinės, o vienas žiedas puoštas akute išpjauta iš kriauklės. Detalių smulkumas ir naudotos to meto sudėtingiausios juvelyrinės žinios leidžia teigti, kad žiedus gamino aukščiausio lygio juvelyras(ai), galimai dirbę Vilniuje arba Kernavėje. Tokius žiedus nešioti galėjo tik to meto aukštuomenės atstovai. Šioje parodoje pristatomos tikslios šių prabangių žiedų kopijos.
Žiedų rekonstrukciją atliko archeologas - juvelyras Evaldas Babenskas.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Paroda veiks iki 2024-01-21, muziejaus darbo laiku, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų erdvėje.
Parodos lankymas nemokamas
___________________________________
PARODA "PIRMŲJŲ KRIKŠČIONIŲ PĖDSAKAI LIETUVOJE"
Ši paroda – tai žvilgsnis į dviejų ankstyvajai LDK istorijai itin svarbių miestų, sostinių – Kernavės ir Vilniaus – laidojimo papročius, atspindinčius to meto miestiečių pomirtinio gyvenimo sampratas.
1993 m. atrastas Kernavės-Kriveikiškio kapinynas atvertė naują Kernavės ir visos ankstyvosios LDK istorijos puslapį. Iki tol LDK buvo įsivaizduojama, kaip prieš krikščionišką pasaulį kovojanti pagoniška valstybė, tačiau šis kapinynas leidžia suvokti daug įvairesnį kultūrinį ir konfesinį paveikslą, kuriame matome, jog LDK taikiai galėjo sugyventi įvairių kultūrų ir tikėjimų žmonės. Vilniuje, Bokšto gatvėje, 2005 m. aptiktas kapinynas papildo šį paveikslą naujais potėpiais, nurodančiais, kad čia galėjo įsikurti krikščionių-stačiatikių kolonija, vėliau virtusi vadinamuoju Civitas Rutenica (arba Rusėnų miestu).
Besikurianti pagoniška Lietuvos valstybė gana greit inkorporavo nemažas stačiatikių apgyvendintas teritorijas. Ankstyvieji LDK politiniai ir ekonominiai centrai traukė valstybės pakraščių gyventojus. Reikėtų neužmiršti ir svetimšalių pirklių bei amatininkų ar su krikščionybe susidūrusių kitų baltų tautų – jotvingių ir prūsų. Pagoniškos visuomenės virtimas krikščioniškąja Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje yra sudėtingas ir mažai tyrinėtas.
Šioje parodoje eksponuojama nedidelė dalis radinių iš šių abiejų kapinynų, tačiau tarp jų galėsite pastebėti ir krikščioniškųjų, ir pagoniškųjų simbolių, leidžiančių suprasti, kad pagoniškos visuomenės virtimas krikščioniškąja nebuvo staigus, o palaipsnis ir nevienalytis.
Parodos atidarymo metu, balandžio 28 d., 17 val. vyks Kernavės-Kriveikiškio kapinyno tyrėjo – dr. Gintauto Vėliaus ir kapinyno Bokšto gatvėje tyrėjų dr. Ryčio Jonaičio ir dr. Irmos Kaplūnaitės diskusija: „Kernavės-Kriveikiškio ir Bokšto gatvės Vilniuje kapinynų palaidojimai – dar pagoniški, ar jau krikščioniški?“
Paroda veiks balandžio 28 – rugsėjo 25 d. muziejaus darbo laiku, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų erdvėje.
Parodos organizatoriai:
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija ir Lietuvos Nacionalinis muziejus
Parodos partneriai:
Lietuvos istorijos institutas
Parodos lankymas nemokamas
___________________________________
PARODA "KULTŪROS PAVELDAS VISUOTINIO KARO FRONTE”
___________________________________
PARODA "KERNAVĖS DIDIKAI. XIII - XIV A. KOSTIUMAI”
___________________________________
PARODA „VIENAŠMENIAI KURŠIŲ GINKLAI“
___________________________________
PARODA „JOTVINGIŲ ELDORADAS“
Legendomis apipinti jotvingiai atskleidžia savo paslaptis naujoje parodoje „Jotvingių eldoradas“, eksponuojamoje Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Parodų salėje (Kerniaus 4A, Kernavė, Širvintų raj.). Parodą galite apžiūrėti jau dabar, o oficialus jos atidaromas numatomas Lietuvos Valstybės dieną (liepos 6 d.), 18 val.
Kviečiame apsilankyti!
Parodos partneris – Suvalkų krašto muziejus, autoriai Jerzy Siemaszko, Renata Maskowicz-Sikorowska, Kazimierz Sobecki.
Paroda eksponuojama nuo 2022 m. liepos 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d.
______________________________________
PARODA „PAS DANI GENTIES PAPUASUS“
Siglos Ščeponavičiūtės nuotraukos.
Mes negalime nusikelti į akmens amžių, tačiau dabar akmens amžius per S. Ščeponavičiūtės sukurtas nuotraukas ir daiktus atkeliauja pas mus į Kernavės archeologinės vietovės muziejų. Nuotraukose - visiškai izoliuota Dani gentis, be jokių civilizacijos ženklų: be elektros, be telefono, be degtukų, net veidrodžių.
_______________________________________
PARODA „VIDURAMŽIŲ KERNAVĖS DIDUOMENĖS PAPUOŠALAI“
Nuo rugsėjo 24 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų salėje - nauja paroda!
Parodą galite aplankyti muziejaus darbo laiku, nemokamai.
_______________________________________
PARODA „4 DEŠIMTMEČIAI“
