Iki tol nežinomas kapinynas atrastas 2021 metais, po to kai į Vilniaus universiteto Archeologijos katedrą anonimas atnešė dėžutę su archeologiniais dirbiniais (1). Tai buvo papuošalai, aprangos detalės, ginklai. Dalis daiktų buvo apdegę, kas rodė, jog tai - įkapės iš degintinių kapų. Tarp jų dominavo vyrų kapams būdingi artefaktai, tokie kaip skiltuvai (2), skirti ugniai įkurti bei pentinai (3). Dėžutėje buvo įdėtas ir žemėlapis su radavietės koordinatėmis. Nuvykę į nurodytą vietą – 4 km nuo Kernavės esantį mišką prie Spėros ežero, archeologai tiesiog žemės paviršiuje aptiko kremuotų žmogaus kaulų ir apžiestų puodų šukių.
2023 metais naujai surasto kapinyno teritorijoje buvusioje nedidelėje kalvelėje pradėti platesni archeologiniai tyrimai, ištirtas 45 m2 plotas (4). Iki pusės metro gylio viršutiniame sluoksnyje surinkta 5 kg kremuotų žmonių kaulų, surasta virš 200 metalinių archeologinių radinių bei jų fragmentų. Taip pat aptikta beveik 500 keramikos šukių. Paaiškėjo, kad sudeginti žmonių kaulai kartu su įkapėmis šioje vietoje būdavo ne užkasami, o išpilami žemės paviršiuje. Tokio pobūdžio kapinynų, paprastai datuojamų viduramžių laikotarpiu, Rytų Lietuvoje žinoma ir daugiau: Bajorų kapinynas Elektrėnų sav.; Bedugnės kapinynas Trakų r.
Sprendžiant iš tyrimų metu surastų įkapių, šioje kapinyno dalyje dominavo moterų palaidojimai. Aptikta moterims būdingų įkapių – apgalvių plokštelių (5), segių (6, 7), žvangučių (8), žiedų (9), apyrankių (10), verpstukų (11), įvairių žalvarinių aprangos detalių (12). Tarp radinių išsiskyrė ir retai to meto kapinynuose aptinkami dirbiniai – gintarinis amuletas (13), amuleto iš lokio nago apkalas (14), svarstyklių svareliai (15) ir svarstyklių lėkštelės, kaulinių šukių fragmentai. Ginklų tyrinėtoje kapinyno dalyje aptikti nepavyko, rastas tik vienas kalavijo makšties apkalas (16). Vyrų aprangos atributams priskirtini ir aptikti diržų apkalai (17). Kremuoti kaulai datuoti radioaktyviosios anglies metodu, gauta data – XI a. pabaiga – XII a.
Archeologų laukė ir daugiau staigmenų. Tarp kremuotų viduramžių laikotarpio žmonių kaulų aptiktos 28 II a. pr. Kr. – II a. po Kr. datuotinos brūkšniuotosios keramikos šukės (18). Kadangi tirtame plote jokių šio laikotarpio apgyvendinimo pėdsakų nepastebėta, galima spėti čia buvus sunaikinto urninio brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinyno. Aptiktos ankstyvos puodų šukės, matyt, yra vėlesniais laikais sudaužytų urnų liekanos. Taip pat po degintinių kapų sluoksniu atsidengė čia buvusio apie 10 m skersmens pilkapio liekanos – nedidelė dalis išlikusio sampilo, pilkapį supęs griovys bei griautinis žirgo kapas centre (19). Žirgo skeletas radioaktyviosios anglies metodu datuotas VII a. pab. – VIII a. Taigi, tyrimai atskleidė, kad šioje vietoje būta ir pilkapyno. Rytų Lietuvoje tradicija mirusius bendruomenės narius, taip pat ir žirgus laidoti pilkapiuose gyvavo beveik 1000 metų – nuo III iki XII a.
Kapinyno teritorijoje pradėta laidoti dar erų sandūroje, o vieta savo sakralumą kaip mirusiųjų nekropolis išsaugojo iki pirmųjų Lietuvos valstybingumo šimtmečių. Ateityje archeologai sieks išsiaiškinti čia buvusių įvairių laikotarpių kapinynų dydį, pilkapyne buvusių pilkapių skaičių. Kol kas lieka neatsakyta į klausimą, kurgi gyveno šiuos kapus bei pilkapius palikusių bendruomenių nariai? Taigi, prie Spėros ežero archeologų laukia neatrastos priešistorinės gyvenvietės, o gal net kur nors miško glūdumoje slypintis nežinomas piliakalnis.
Informaciją parengė dr. Gintautas Vėlius
Vaizdinę informaciją parengė Algis Kuzmickas
Galerijoje pateikiami Kernavės archeologinės vietovės muziejaus fonduose saugomi radiniai iš šio kapinyno. Kviečiame pažiūrėti paspaudus ant nuotraukos!
Galerija
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės.
Našumo slapukai
Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja.
Reklaminiai slapukai
Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą.
